mausti

mausti
maũsti, maũdžia, maũdė 1. tr., intr. R, K nesmarkiai, bet ištisai, nenustojant skaudėti, skauduliuoti, svembti: Dantys maũdžia J. Nuo pat ryto maũdžia dantį, kad tik nepradėtų gelt Srv. Neskauda, bet maũdžia [dantis] Pšl. Galvą man po truputį maũdžia ir maũdžia Vdžg. Ar tau žandą labai maũdžia? Rm. Pilvą maũdžia maũdžia, kažin ar pradės skaudėti, ar nustos Pc. Kai pavargstu, visus sąnarius maũdžia Rdm. Nežinau, kas pasidarė – antra diena paširdžius maũdžia Klov. Man po krūtine maũdžia ir maũdžia, reiks eit an daktarą Ob. Prieš oro permainą man kaulus maũdžia Btr. Jam tąsyk ir strėnos skauda, ir rankos maudžia, ir dantį gelia V.Piet. | Nebepavalgė nei pietų: taip jam maudė širdį (buvo neramu), lyg nujaučiant ką bloga Vaižg. ║ teikti skausmą, neramumą: Nejučiomis stebi Katrė tėvą, ir vis didesnė nerimastis maudžia jai širdį V.Myk-Put. Visą dieną šitas sapnas lyg kokia rakštis maudė jo širdy V.Myk-Put. Paskui jis pajunta maudžiantį ilgesį – gimtojo kaimo, tėviškės V.Myk-Put. Krūtinę jai slegia nerimas, o galvoje maudžia įkyri mintis rš. 2. intr. ilgėtis, liūdėti, geisti ko nors: Karvė veršio maudžia B, MŽ, K, Lnkv, Krkl, Skr, Up. Nutrauktas veršis karvės maũda, nė gerti nenora Šv. Pirkta karvė ilgai maũda, negreit įpranta naujoj vietoj Šv. Kad jos Cibutė, toji ožkelė, nemaustų miško, ryžos labai ją mylėti rš. Kumelikė vis maũda ir maũda savo numų Ll. Vaikas namiškių maudė Kp. Maũda savo tėviškės Šts. Kai vaiką išleidau, tai jis dideliai maũdė numų Vdk. Vaikelis nujunkytas (atjunkytas) motinėlės maũdė J.Jabl. Kartais nė nežinau, ko mano širdis maũdžia Žvr. Širdis maũdžia nueiti prie motynos pasimatyti J. Gyvolis, vienas paliktas namie, maũdžia prie kitų J. Vyras maũdžia, kaip netenka pačios J. Ko dabar maudì kaip karvė veršio? Šmk. | Maũdžia širdis mano pieno, t. y. nori J. Vištos maũdžia grūdų Vdk. | refl.: Jis kadai namon maũdžiasi (rengiasi, nori eiti) Ss. 3. intr., tr. neduoti ramybės, kvaršinti, ilgai prašyti: Bobos maũdžia, kad daržą ilgai nesuariau Gs. Jis vis maũdė parduot karvę Plv. Jis mane maũdžia ir maũdžia, kad skripką nupirkčia Igl. Lig soties mano prierzintas, maustas, kvaršintas, jis stengdavosi padaryti rūstų veidą rš. 4. intr. nerimti, neturėti ramybės: Maudžia, kaip dantį geliamas J.Jabl. Maudžia ir maudžia, kai dančio geliamas – niekur nesitver NžR. \ mausti; apmausti; atsimausti; išmausti; numausti; pamausti; permausti; užmausti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • mausti — maũsti vksm. Nẽrimas mán maũdžia ši̇̀rdį, sielą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • maušti — maũšti, ia, ė 1. intr. R, MŽ, K, NdŽ būti karštam, trakti; bėgtis (apie karvę). 2. intr. BzF140 eiti, brautis. 3. tr. Kos48 suvedžioti. 4. tr. atkalbinėti: Jis maũšė maũšė, kol parmaušė mergą, kad netekėtum, t. y. parkalbėjo J. maušti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsimausti — atsimaũsti, atsimaũdžia, atsìmaudė mausti iki valios, iki įgrisimo: Nugi jau ir atsìmaudė man tas dantis – maudė bent tris savaites! Jž. mausti; apmausti; atsimausti; išmausti; numausti; pamausti; permausti; užmausti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamausti — pamaũsti, pamaũdžia, pàmaudė intr., tr. kurį laiką mausti, paskaudėti: Pamaudė pamaudė dantį ir nustojo Ds. Pamaũdžia kiek, o sopės didelės tai nėr Ktk. mausti; apmausti; atsimausti; išmausti; numausti; pamausti; permausti; užmausti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • permausti — intr. nustoti, liautis mausti, ilgėtis: Karvė greit parmaudė veršio Krkl. Ana parmaus, t. y. nustos ilgėtis J. mausti; apmausti; atsimausti; išmausti; numausti; pamausti; permausti; užmausti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • мысль — Древнерусское – мысль. Старославянское – мысль. Общеславянское – mysl. Литовское – mausti (страстно желать). Готское – maudjan (напоминать). Существительное «мысль» заимствовано из старославянского языка в XI в. Мысль – это «процесс мышления»,… …   Этимологический словарь русского языка Семенова

  • mâtin — (mâ tin) s. m. 1°   Gros chien servant ordinairement à garder une cour, à suivre les chevaux, etc. •   Mais il fallait livrer bataille, Et le mâtin était de taille à se défendre hardiment, LA FONT. Fabl. I, 5. •   Tous les gens querelleurs jusqu… …   Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré

  • μύθος — Παραδοσιακή αφήγηση ενός λαού, στην οποία αποδίδονται ιδιαίτερες αξίες ιερού χαρακτήρα. Ο όρος, τον οποίο οι αρχαίοι Έλληνες χρησιμοποιούσαν για τις φανταστικές διηγήσεις, υποδηλώνει μέχρι σήμερα την πιθανότητα και την αντικειμενική αναξιοπιστία… …   Dictionary of Greek

  • misliti — mȉsliti nesvrš. <prez. īm, pril. sad. mȉslēći, prid. rad. mȉslio, prid. trp. mȉšljen, gl. im. mȉšljēnje> DEFINICIJA 1. (Ø) radom mozga oblikovati misao, oblikovati pojmove i sudove; rasuđivati, zaključivati 2. (na koga/što, o kome/čemu)… …   Hrvatski jezični portal

  • apmausti — apmaũsti, apmaũdžia (àpmaudžia), àpmaudė intr., tr. trukdyti, kliudyti, apmaudą kelti; įkyrėti, įgristi: Apmaũdžia bet koks daiktas (įgrysta, atgrysta) J.Jabl. Tvirti miršta, o aš gyvas lavonas turiu apmausti ir užankšti kitiems rš. Žinoma,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”